- žodžiautojas
- žodžiáutojas, -a smob. (1) NdŽ 1. žodžių rinkėjas: Mūsų žodžiautojams Žemaitės raštai toks pat kalbos šaltinis kaip Daukanto raštai Vaižg. 2. kas tuščiai kalba, tuščiažodžiautojas: Tą žmogų Lozoriaus prikėlimas dar labiau sukurstė prieš nepataisomą žodžiautoją rš. Prakeikti žodžiautojai rš. \ žodžiautojas; apžodžiautojas
Dictionary of the Lithuanian Language.